Istorijos
Jis ir Ji
Jis: uzsakysiu pica, tau ka nors uzsakyt?Ji: ne
Jis: OK
Ji: ...arba gal...
Jis: na, tai ka?
Ji: nezinau
Jis: tu nezinai ar ko nors nori?
Ji: ne
Jis: tu valgyt nori?
Ji: nezinau. tikriausiai
Jis: ka reiskia tikriausiai?
Ji: na, as tiesiog dar nezinau
Jis: jeigu as esu alkanas, as tai jauciu
Ji: as gal po to uzsinoresiu
Jis: tada as ir tau uzsakau
Ji: o jeigu as paskui visai nebusiu alkana?
Jis: na, tai nevalgysi
Ji: betgi tai islaidavimas
Jis: tai pasiliksi rytdienai
Ji: o jei as rytoj nenoresiu picos?
Jis: pica visada galima valgyt
Ji: as – ne
Jis: na, tai issirink sau ka nors kito
Ji: bet as nieko kito nenoriu
Jis: reiskias, vistik pica
Ji: ne
Jis: tai tada nieko
Ji: nee
Jis: as tuoj isprotesiu su tavim...
Ji: uzsisakyk kol kas ka nors sau
Jis: kaip nori
Ji: tik imk pica su spinatais
Jis: as gi nemegstu spinatu
Ji: uztat as megstu
Jis: as galvojau, kol kas uzsisakysiu ka nors SAU?
Ji: na, taip
Jis: tai prie ko cia spinatai?
Ji: na, jei kartais as praalkciau, kol tavo maista atves
Jis: ir...?
Ji: na, negi tu galvoji, kad as valgysiu tai, kas man nepatinka?
Jis: kodel “tu”?
Ji: o kodel ne?
Jis: pala, pala. Jeigu as tave gerai supratau, as tureciau uzsisakyti ka nors SAU, kad tu galetum valgyti, jei vistik staiga isalktum?
Ji: na jo!
Jis: o ka tada valgysiu as?
Ji: na, gal as ir neisalksiu...