Istorijos
Tyla...
Prasiveria durys. Vyras energingai:- Brangioji, aš jau namie!
( tyla)
- Aš parėjau!
(spengianti tyla)
- Kas čia per velniava? Mylimas vyras grįžta iš darbo pavargęs, alkanas, o jį pasitinka tik suplyšusios šlepetės ir perkaręs katinas!
( katinas demonstratyviai nusisuka ir pridergia į šlepetę)
- Šeimyna, po paraliais! Kur jūs?
( tyla)
- na, gerai, velnias su jumis! O aš, beje, šiandien algą gavau!
( nulis emocijų)
- mano pareigas paaukštino!
( du nuliai emocijų)
- Juk šiandien mano gimtadienis, po galais!
( truputį garsiau)
- Na, gerai! Jei nieko nėra namie, tai aš rūkysiu kambaryje! O jūs nors ir uždūskite!
( dar garsiau)
- Ir draugų prisikviesiu! Degtinę gersim! Daug degtinės! Ir ateis jie ne su savo kvaišom žmonom, o su draugėmis! Ir man atves!
( tyla)
- beje, brangioji žmonele, noriu tau štai ką pasakyti: man jau seniai į akį krito tavo draugė Marytė iš gretimos laiptinės. Ir atrodo, aš jai taip pat patinku. Kalė ji, žinoma, bet aš juk su ja negyvensiu, tik mylėsiuosi, tai koks man skirtumas, kad jos charakteris nepakenčiamas.
( kapų tyla)
- o draugai prisigers ir vėl pradės apie tave visokias nešvankybes šnekėti. Aš juos pavadinsiu stuobriais- juk, tiesą sakant, jie tokie ir yra. Net tuomet, kai blaivūs būna.
( katinas pakėlęs uodegą, demonstratyviai rodo panieką)
- beje, tas gaidys Petras, kuris mūsų vestuvėse buvo, taip pat savo žmonai neištikimas. Ir netgi ne su Ona ( tai buvo seniau), o su Jonu!
( katinas pridergia į antrą šlepetę)
- ir apskritai visi mūsų pažįstami, įskaitant ir tavo giminaičius, šlykštūs ir degradavę tipai.
( katinas iš lėto patraukia kambario link ir praveria duris)
O kambaryje - šventinis stalas, balionai, vynas, degtinė, draugai, kalė Marytė, Ona, Jonas, gaidys Petras ir mylima žmona. Visi iš nuostabos net išsižioję, o ant sienos puikuojasi plakatas: „Sveikiname sulaukus keturiasdešimties!"
Kažkur tolumoje pasigirsta vos girdimas žmonos balsas: „Su gimtadieniu, brangusis.. Mes norėjome tau staigmeną padaryti, pradžiuginti....."