Eiliuoti pasakojimai ir dainos
Siaubaraštukai
Šiurpiai linksmi eilėraštukai stiprių nervų ir gero jumoro jausmoskaitytojams
Plaukė Petriukas linksmai ant bangos
Kateris atlėkė jam iš paskos.
Linksmesnio vaizdelio matyti neteko —
Dešinėj pusė Petro ir kairėj pusė Petro
Išdykęs Petriukas virtuvėje dūko,
Kol vyriausiam virėjui kantrybės pritrūko.
Už tai nebereikia jau sukti galvos,
Iš kur gauti trisdešimt kilų mėsos.
Traukinyje Kaunas - Jonava
Durimis prisivėrė senuko galva.
Traukinys nuvažiavo, senukas nubėgo.
Gero kelio budėtojas jiems palinkėjo.
Vaikučiai statybose žaidė indėnais
Į kranistą strėles laidė jie visą dieną.
Nukrito konteineris, kėlęs plytas,
Ir niekas dabar Vinetu nesuras.
Mažas berniukas žvejojo upely.
Baisus krokodilas plaukė pro šalį.
Riksmas klaikus tuoj sudrebino tylą,
Ir plaukia toliau krokodilas negyvas.
Kristina - miela generolo anūkė
Nuspaudė Nevadoj kažkokį mygtuką.
Raketos į dangų iš šachtų pakilo -
Prie Klaipėdos Kuba iš jūros išniro.
Išbėgo berniukas į žalią palaukę,
Pateko netyčia į minų jis lauką.
Ir mindė sprogdiklius padukai basi.
Kaip gera, kai mažas ir lengvas esi.
Pajūry vaikučiai sau taškės linksmi
Staiga juos užpuolė rykliai septyni!
Krauju nusidažė greit jūros purslai.
Per pietus ryklieną žiaumojo vaikai.
Miške uogytes rinko kartą Zitutė
Į spąstus lokių įrėpliojo kvailutė.
Geležies dantimis spąstai tie sukaukšėjo.
Tačiau per vėlai, kai Zitutė nuėjo.
Jonukas iš penktojo aukšto iškrito
Ir jau šimtąjį kartą visai sveikas liko.
Į svetimą sodą įslinko Kazys.
Galvojo, kad braškių saldžių prisirys.
Staiga jį užklupo dėdukas ginkluotas.
Ir tarė: “Vaišinkis, ne mano čia sodas.”
Peilis įsmigo grubiai sutraškėjęs,
Raudona čiurkšlė ant grindų nuvarvėjo.
Piktai išsišiepęs vis badė jį rusas,
Kol smulkiai supjaustytas buvo arbūzas.
Mažas berniukas iš aukšto devinto
Langą pradaręs į lauką išlindo.
Raudonai aptaškytas asfaltas ir sienos.
Pomidoras praeiviam pataikė ne vienas.
Onutė su Zita po turgų bėgiojo,
Kol storas gruzinas joms kelią pastojo.
Į furgoną nusivedė, peilį atkišo
Ir abidvi arbūzais saldžiais pavaišino.
Į lėktuvą įšoko Jurgiukas mikliai,
Bet užgeso variklis ore nelauktai.
Veltui laukiat, lėktuvas tikrai nenukris —
Ne tokius dar triukus padaro Kairys.
Pas seną bobutę į vienkiemį tykų
Įsiveržė pulkas ginkluotų banditų.
Sulaužytos rankos ir išsuktos kojos —
Sena karatistė gerai pakovojo!
Mažas berniukas maudės karjere.
Į vandenį laidas elektros panėrė.
Tikriausiai berniukas elektros nemėgo,
Nes vandeniu tarsi šventasis nubėgo.
Mažas berniukas vidurnaktį tykų.
Ardė ant stalo prieštankinę miną.
Sprogdiklį ištraukė, iškrapštė plastidą —
Bus ką nunešti rytoj į mokyklą.
Žaidė berniukas kieme „Al Qaedą”,
Oriai nešiojo turbaną uždėtą.
Alachui pasimeldė jis ankstų rytą
Ir dviračiu trenkės į savo mokyklą.
Bėgo berniukas linksmai per karklyną
Ir koja primynė ten gulinčią „miną”.
Musės virš berno dūzgens tris dienas.
Taip būna, kai užmini karvės „minas”.
Banditai ilgai jį kankino ir laužė.
Kandžiojo, spardė, su kumščiais vis daužė,
Pirštais tvirtais spaudė ploną kakliuką,
Kol atkimšo šiaip taip tą alaus buteliuką.
Juoda giltinės ranka
Naktį lindo pas mane,
Bet atbėgo mister Proper
Ir baltai nuplovė ją.
Ėjo per kapus žmogus
Į vaiduoklį panašus.
O į juos nepanašių
Naktį čia sutikt sunku.
Tarė man pana Elvyra:
„Baisiai aš bijau vampyrų.”
Aš nustebęs jai sakau:
„Kuo gi mes taip baisūs tau?”
Šmėkla mirusios kaimynės
Ėmė klykti rūsyje —
Užmuštos pelės vaiduoklis
Ten išgąsdino vėl ją.
Už langų tamsi, juoda naktis,
Kažkas nekantriai beldžias į duris.
Gal tai ateiviai iš žvaigždžių,
Gal pulkas vietinių velnių?