Eiliuoti pasakojimai ir dainos
Giminės
Gražuolę Marytę Antanas karštai
Išvydęs pamilo ir nusprendė štai
Nueis jis pas tėvą su tokia žinia
Tėveli, manau kad vienam būt gana.
Išklausė jį tėvas, ir sako iškart
Sūnau, tavo meilei nenoriu pritart
Prieš dvidešimt metų Marytės mama
Man buvo šieną grėbiant truputį žmona.
Manau, kad tau aišku, kalbu apie ką
Ana šienapjūtė viskuom čia kalta
Todėl ir Marytė, teisybė tikra,
Išeina sesuo tau, o man ji dukra.
Supraskim, nesmerkim Antano už tai,
Jei keikdavo šieną kas žingsnis piktai
Kol sykį Onutę kažkur pakely
Sutiko, o šienas.. bala matė jį!
Ir vėl jis pas tėvą, Tėveli, gana,
Onutė sutinka būt mano žmona!
Bet tėvas išklausęs žodžius vos tik šiuos
Jam tarė, sūnau, pasakyt tau ruošiaus..
Matau, kad tau ženytis laikas, tačiau
Kadais aplink jos mamą aš sparną režiau
Todėl ir Onutė, merga nors graži
Tikra tau sesuo ji, sakau dievaži!
Vajetau, Antanas, po to, net baugu
Metus vengė, slapstės nuo kaimo mergų
Kol sykį, atrodo buvo švenčių diena,
Širdy ugnį uždegė jam Albina.
Bet tėvui, galvoja, geriau neminėt
Nes vėl paaiškės, kad ir ta giminė
Todėl viską mamai sūnus paklusnus
Nuėjęs išklojo apie tėvo griekus.
Kažkaip gan linksma viską klausė mama
Be reikalo marčią neparvedi man
Atvirai jeigu šnekam, žinok, tiek jau to
Nereik paisyt tėvo, sūnus tu ne jo!