Dienoraščiai
Kompiuterasto atostogos kaime
07.05....Rašau ant popieriaus. Visai atpratau. Ar galejau kada isivaizduoti,
kad budamas 13 metu, rašysiu dienorašti, kaip Robinzonas Kruzas
negyvenamoje saloje? Mane išdave. Pasake, kad važiuosime pirkti naujos
Intel peles, o iš tiesu – ikišo i mašina ir išsiunte i kaima pas dieduka
ir bobute... Aš jau anksciau itariau, kad reikalai gali panašiai
susiklostyti. Karta tevukas užsimine, kad, turint toki potrauki
kompiuteriams, man laikas susipažinti su nauju daktaru. Aš i tai
visiškai logiškai atsakiau, kad turiu 4.17 versija ir naujo man
nereikia, nebent virusu biblioteka atnaujinti... Taciau tevukas manes
nesuprato, o aš nesupratau jo... ir štai dabar moku... Pasirode, kad
daktaras (gyvas) mano korteleje (teko ilisti i poliklinikos serveri, ten
jie turi paprastuti PHP su 2048 bitu raktu) taip paraše šalia diagnozes:
pilnas menesinis susilaikymas nuo naujausiu informaciniu technologiju.
Štai cia aš ir prasiduriau – galvojau, kad menesiui atidedamas mano
vežimo upgreidas iki P4...
07.06.
Kai pakeliui i kaima man pasake, kad daktaras išraše menesini
susilaikyma nuo darbo su kompiuteriu, praradau samone. Atgaivino,
prikiše prie nosies tubele su termopasta, skirta kuleriu klijavimui ant
procesoriu. Atsipeikejes paklausiau, koki diedukas turi kompiuteri ir
koks yra jo telefono linijos pralaidumas? Tevukas kažka sumurmejo apie
tai, kad man visiškai pakankamas. "O kaipgi mokykla", - pratariau su
silpna viltimi, kad mane gražins užbaigti trimestro. "O jau vasara, -
atsako. – Matai, suneli, kaip persidirbai, net nepastebejai". Sakau:
"Pastebesi cia, niekaip negaliu savo operacines užbaigti parašyti".
Žodžiu, "atvažiavom"... Išlaipino mane dieduko kieme, tevukas tuoj
spustelejo "gaza" ir, kai atsiciaudejau nuo pakilusiu dulkiu, supratau
patekes i situacija, sudetingesne negu "Half-Life" paskutiniajame
lygyje. Tuoj pat mane užpuole ivairus biorobotai. Ir kol ranka
mašinaliai bande užciuopti erdveje džoistika, aš šaukiau diedukui:
"Pridenk mane!" Veliau jis mane nuramino, kad šie objektai yra visiškai
gyvi ir šiame realybes lygyje neagresyvus. Ka gi, veliau išsiaiškinsiu
detaliau. Kai isidrasinsiu išeiti i kiema.
07.07.
Kol kas ieškau dieduko name kompiuterio. O jis sako, kad nera tokio.
Taciau juk negali buti, kad žmogus 21 amžiuje galetu be jo išgyventi.
Kol kas nieko neradau, nors uoliai ieškojau, lyg nemirtingumo artefakto
"Magic&Mayhem’e". Bobute organizavo chata visam vakarui, plepejo apie
visus musu gimines, kuriuos tik galejo prisiminti. Klause, kokios pas
mus naujienos? Pasakiau, kad nusipirkau 80 hektaru vinta. Ji sutiko – 80
hektaru pakankamai solidu, tiktai apdirbti sunku.
07.08.
Tai štai, Interneto kaime jie neturi. Kai paklausiau dieduko, koks
provaideris jam labiau patinka, jis atsake, kad jaunysteje dar kai ka
sugebejes, taciau dabar tam jau esas per senas ir, kad aš bobutes
akivaizdoje tokiu žodžiu daugiau neištarciau. "Tai kaipgi gyventi be
Tinklo!" – sakau. "Žinoma, - netiketai sutiko diedukas. – Be tinklo
gyventi sunku. Žuvytes tai norisi. Tik štai inspekcija ikyriai
kabinejasi." Visiškas nesupratimas, versiju konfliktas. Apie ka jis cia?
07.09.
Vis delto diedukas neturi kompiuterio! Jis negali isivaizduoti, kam jis
jam kaime. Bandžiau nupasakoti jam Interneto privalumus, taciau jis
nuolat maiše ji su internatu ir vis piktinosi, kad mano proteviai visai
neturi laiko vaiko auklejimui. Ar cia aš vaikas?! Aš jau dveji metai,
kaip esu Microsofto beta testuotojas. Beje, papildomu mano aiškinimu
diedukas taip pat nesuprato.
07.10
Penkias dienas pragyvenau be Interneto. Suprantu dabar, kas yra tikros
kancios. Pirma karta pasiryžau išlisti i kiema. Pasirode, kad pirmaja
diena kieme mane pasitiko ne Zergas iš "Brood War", o kalakutas. Beje,
išoriškai skirtumas nedidelis. Apeinu ji iš tolo.
07.11.
Vakar, kamuojamas nostalgijos, parašiau ant daržines INTEL FOREVER.
Šiandien ši užraša bade karve. Paklausiau bobutes, kame reikalas? Ji
atsake, kad nustociau rašinejes visokias nesamones. Po kurio laiko, šiek
tiek pamastes, supratau: mano bobutei labiau patinka AMD! Reikes atlikti
aiškinamaji darba.
07.13.
Atrodo, diedukas kažka gudrauja, visgi turi jis kompiuteri kažkur
paslepes. Supratau tai po to, kai jis prasitare, kad namie yra peliu.
Tuomet pabandžiau užuominomis smulkiau išklausineti, kokios jos:
bevieles, optines, keliu mygtuku? O jis atsake, kad tikrai, vielu nera,
ir mitrios – nepagausi... Žadejo veliau parodyti. Gerai butu, jei
pasirodytu, kad tai Microsofto peles. Nugvelbciau pora sau i miesta.
07.14.
Maciau dieduko peles. Nusivylimas žiaurus. Taip, aš negyvenamoje
saloje... Be to šiandien man ikirto gaidys. Pastaciau jam pliusa. Dar
karta taip padarys – atjungsiu nafig. Dideliam mano nustebimui,
skirtingai nuo animacijos, ne žodžio negaliu suprasti iš tos
informacijos, kuria tarpusavyje keiciasi karves ir paukšciai. Koduote?
07.15.
Prisiminiau, kaip mokykloje nenorejau mokytis Beisiko, kaip užknisau
mokytoja aiškindamas, koks lengvas ir patogus yra Assembleris... Ir
štai, nejaugi man dabar atpildas už tai? Kaltas: kur jus mano LOCATE ir
INPUT’ai? Sutikciau ir su jumis!
07.16.
Maciau dieduko namini buliu. Žveris. Išvadinti toki gyvuli naminiu tas
pats, kaip Microsofta skaidyti – jokios naudos, akiu dumimas. Pavadinau
ji Celeronu. Apskritai nusprendžiau, kad jei jau patekau i Unreal’u sau
pasauli, tai bent vizualiai išoriškai pabandysiu pritaikyti ji prie
saves. Išpjausciau štai peiliuku ant medinio suolelio kieme klaviaturos
konturus., o bobute sako "niekais užsiimi". Isižiurejau, tikrai -
funkciniu klavišu išpjausciau tiktai dešimt. Kaip cia aš taip?
07.18.
Šiandien ispejau dieduka: "Jusu obuoliuose maciau daug Worms’u. Jie jums
visa tinkliuka pagrauš. Nesuspejai isidiegti antiviruso? Naujausias
Kasperskis labai neblogas". O jis sako: "Laiku tu pas mane, anukeli,
pakliuvai". Ka jis tuo norejo pasakyti? Veliau pagalvosiu. Paskui
išsivede mane diedukas i darža – i tolius pažvelgti. Na, galvoju, kažkur
aš visa tai maciau... Ir prisiminiau – taigi tipiškas "VGoose 3D"! Na,
aišku, ne taip kieta, taciau kai kurios kalvos ir vienas miškelis
atrenderinti labai sažiningai... Ir vaizdelis, kaip ant rimto GeForce su
gerais OpenGL draiveriais ir triguba buferizacija...Ir raibuliai
tvenkinio vandenyje ir švendres atsispindi, lyg su ijungtu Reflectance
Blur. "Ar panašu, dieduk?" – klausiu. O jis žiuri i mane, tyli ir
dusauja... Žinoma, gyvena visa gyvenima be kompiuterio. O dabar del
kompiuterinio nepakankamumo ištiko dieduka krize. Kai pasakiau, kad
tvenkinyje vanduo skaidrus, kaip iMAC’o korpusas, jis staiga griebesi
dilgeliu... Šis siaubingas augalas veikia, kaip priešiška magija
"Might&Magic'e". Žodžiu, dienorašti dabar rašau stovedamas.
07.21.
"Ko toks nusimines, anukeli?" – klausia šiandien manes diedukas. "Tai,
kad man taip nors pati paprasciausia PALM'a, - atsakau. – Dieduk, tu juk
neturi PALM’o?" "Ne, - atsako. – Neauga, o štai bananu aš tau galiu
darže priskinti". Jis taip juokauja, žaltys.
07.22.
Bobute priverte (kaip ji miglotai išsireiške, tam, kad išgydytu mane
darbo terapija) pasirupinti paršeliu. Kai pamaciau, koks yra sterilumo
lygis jo buveineje, kategoriškai atsisakiau ten ieiti be spec. drabužiu.
Nupasakojau bobutei, kad reikalingas toks spec. kostiumas, kaip pas Duke
Nukema, kai jis eina per kanalizacija su nuodingomis nuotekomis. Ji
nesuprato. Dave viena žnybtuka, suspausti nosiai. Sako, daugiau nieko
nereikia. O veliau, esa, aš visai priprasiu. Jeigu susitvarkysiu su
užduotimi, žadejo nuo kaimo pakrašcio parodyti kaimynini kaima, kuriame
tikrai yra Internetas. Teks surizikuoti.
07.23.
Kažkaip nesusikloste mano santykiai su Celeronu. Šiandien jis pradejo
mane vytis. Galvojau, viskas – teks pradeti savo gyvenima iš naujo, nuo
pat pirmojo lygio! Padejo medis. Tupejau ten, kol diedukas numoderavo
žveri. Taciau buvo cool, kaip treciojo QUAKE paskutiniame lygyje. Dar
man parode šikšnosparni. Reikia gi, tokio kieto mailerio vardu pavadinti
toki negražu sutverima. Isižiurejau i ji ir supratau, iš kur semiasi
ikvepimo daugelio žaidimu personažu ivaizdžiu kurejai.
07.24.
Vakarykšcio pastebejimo papildymui. Aptikau, iš kur "didieji
dizaineriai", kurdami ivairius "MechWarrior" paeme daugeli vaizdiniu,
kai sumaste savo koviniu robotu išvaizda. Po kiema begioja daugybe mažu
geltonu Mechu, cypauja ir lesa grudus.
07.25.
Paršelis. Šis žveris greitas, kaip užturbintas Athlonas. Tiesa, tai buna
tiktai tuomet, kai reikalas susijes su edalu. Ir išvalyti jo garda labai
sunku. Jis tai kandžioja kojas, tai stumdosi, tai iš isibegejimo metasi
prie lovio su edalu, nuo ko matomumas tvarte dingsta visiškai. Kitas
šioje situacijoje seniai butu pasidaves, bet aš nusprendžiau kenteti.
Kai sužinosiu iš bobutes, kur yra kaimas su Internetu, sulakstysiu ten,
pasiusiu žinute draugams, tegul pameteja man laikinai bent koki nors
notebooka, kol visai nesulaukejau. Susitvarkyti su paršeliu man padejo
Assembleris. Paršiuko maitinimas algoritmuojamas, kaip elementari
komanda. Pirmiausia reikia išvaryti ji i kiema. Tada nurodyti visus
reikalingus registrus, tai yra, viska jo gardelyje išvalyti ir padeti
edalo. Pagaliau atlikti 21 pertraukima. Tai yra, ileisti šita žveri.
07.26.
Aš išgyvensiu! Galu gale, juk yra žmoniu, kurie, neturedami P4, dar
dirba su 486. O tai taip pat juk negyvenama sala. Taigi, pabandysiu
naudingai praleisti likusi laika. Pasidarysiu sau kvesta "Kaimo
užkariavimas". Pradžiai nuhakinau avili su medumi. Uždumijau spamu jo
adminus ir nukrekinau korius. Tiesa, veliau ju moderatoriai taip
užsisedo, kad begdamas peršokau Firewall’a, dvigubai aukštesni už mane
pati. Dabar atstatineju savo sistema specialiais kompresiukais. O
vaizdelis mano, kaip Chaoso Kario iš "SPELLCROSS", bobute baidosi.
07.27.
Vel itarimai. Kažka jie slepia nuo manes. Negali buti, kad jie neturetu
kompo. Štai nugirdau, kaip diedukas pasake bobutei: "Oras prastas,
Mackintoshai anukui neprisirps". Aš taip manau, kad jeigu diedukas
"sirpsta" perejimui prie iMac, reiškia dabar jis kažkuo dirba? Diedukas
pasieme mane žvejoti. Kišti piršta i nasrus lydekai gali tiktai visiškai
bukas cainikas… Maciau, kaip vienas tipas tai padare.
07.28.
Šiandien užturbinau Celerona. Jo vardas pakišo man tokia minti. Juk iš
tiesu, jeigu yra toks procesorius, tai kodel gi jo neužturbinus?! Taigi,
turbinimo rinkinys: Bulius (mano neprietelius), raudoni marškineliai (su
užrašu COMTEC), kuleris (10 litru talpos), tvora (greicio ribotuvas).
Celerono užturbinimas ivyko, kai diedukas ir bobute buvo darže. Procesas
užtruko aštuonias sekundes: sistemos ikrovimas, kai bulius išleidžiamas
iš užtvaro; ir pats turbinimas, kai panaudojami raudoni marškineliai.
Tuomet ijungiamas aušinimas, kai nuo tvoros reikia išpilti ant buliaus
kibira vandens.
Gerai išejo! Tiktai stabdosi jis ne iš karto. Todel tvora teks tverti iš
naujo. Ir todel bobute kol kas atsisako parodyti man kaima su Internetu.
Kas gi galejo žinoti, kad taip gausis?..
07.29.
Bobute papraše priskaldyti malku. Manes?! Tai vis jos darbo terapija.
Parode kuo ir kaip. Aš, žinoma, maciau tokius ginklus "Alloduose".
Taciau ten jie labiau buvo naudojami kovai su priešais. O cia tokie
nedideli mediniai cilindrai. Žuti savo amžiuje, neparašes savosios
operacines sistemos, aš nenorejau, todel emiausi tam tikru atsargumo
priemoniu. Rezultate aš perkirtau du cilindrus, kliudžiau viena šuni,
iškuliau du langus (taip jiems, Windams, ir reikia) ir papuošiau kiema
dešimtimi giliu ravu. "Tu pas mus busi atsakingas už malkas". – pasake
bobute. "Na, tai tuomet aš busiu Malku Karaliumi", - atkirtau aš jai
ironiškai. Ji nesuprato.
07.30.
Dar šiek tiek naujienu, apie kruopšciai nuo manes slepiama kaimo
kompiuterini gyvenima. Vakar musu kaimynas, paprastas traktorininkas,
pasakojo bobutei, kad rytoj daržu suarti jai negalesias, nes pusaši
keisti ruošiasi. Lužo jisai jam. Aha, galvoju, kuo gi jis galejo tokia
operacine sistema nulaužti? Tai reiškia, kad uždavinius sprendžia visai
rimtus. O iš kitos puses, gal jis tiesiog silpnai programuoja OS/2
sistemoje, štai ir užvare mašina. Taip aš jo ir paklausiau. "Tikrai, -
atsako. – Užvariau. Vanojau su priekaba tokiais grioviais, kad bijojau,
jog mašina visai subyreti gali". Kai atstatys, leis pažiureti. Mano
pagalbos atsisake.
07.31.
Nusivylimu diena. Su makintošais prasiduriau. Valgomi jie. Ir su pusašiu
klaidele gavosi. Maciau aš ta pusaši, mes jo visu kompiuterininku klubu
nepakeltume, sunkumelis. Ir visas suteptas mašinine alyva. Ir pirštas,
lydekos apgraužtas, skauda iki šiol...
07.32.
Visiškai atpratau pats data formatuoti.
08.01.
Bobute mano, žinoma, ne Lara Croft, taciau maiša kriaušiu meto visai
padoriu nuotoliu. Taip aš jai ir pasakiau.
08.02.
Supratau, kaip iš šalies atrodo mano megiamas catas. Stebejau, kaip ryte
penkios vištos, septynios žasys, keturi kalakutai ir pora dešimciu ju
paukšciuku elgiasi, kai bobute beria jiems pašara... Visai, kaip mano
catas. Arba koks nors silpnai moderuojamas forumas.
08.03.
Maciau gyva arkli. Diedukas papraše padeti ji pakinkyti. Savo gedai
pastebejau, kad iki šiol nieko apie juos nežinojau. Ne, žinau, kad
arkliai buna Trojos, karta vienas toks pasiaute mano kompiuteryje, bet
daugiau tai nieko. Visi šie kinkymo prietaisai ir ju panaudojimo
eiliškumas – man gili paslaptis. Taip nieko ir nesupratau. Taciau
išsiaiškinsiu iš principo, pagal ideja, tai neturetu buti sudetingiau už
HTML. Grižus, reikes užkurti paieškos sistemas NET’e, tegul panaršo po
saitus. Negali buti, kad kas nors nebutu ten imetes reikalingos info.
08.04.
Namo! Staiga sugavau save už minties, kad pripratau prie savo kvesto, ir
išvažiuoti nelabai net norisi. O atsisveikindamas diedukas visai nukale
mane! Kai tevukas atvažiavo, ir aš jau sedejau mašinoje, jis,
atsisveikindamas pasake man pro langa: "Na ka, anukeli, mes su bobute
šiek tiek pakoregavome tavaji swap-faila?" Iš kur? Kaip? Štai važiuoju,
rašau ir galvoju...